patęsti

patęsti
patę̃sti, -ia (pàtęsia), pàtęsė NdŽ, , 1 1. tr. tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą Šts. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi Dkš. | refl. NdŽ. 2. tr. kiek pasiurbti: Arielkelės – tai kožną dieną pàtęsiu Lz. Kap kada, kap čvertką pàtęsiu, tada kalba geresnė LKKXIII119(Grv).kiek užtraukti, padumti (dūmą): Duok patę̃st savo liulkos . 3. tr. patraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumi: Patę̃sk pakūčion suolą Rod. Pàtęsė pusin kelio, kap svied[ė] tą bačką atgal LzŽ. Anas paėmęs apinastrius patęsęs žeme ežia ir šaukiąs LTR(Ds). 4. tr. LzŽ, Km, Dglš, Mrk, Mrc, Rod pajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumi: Nupirko batelius, vaikas dar nepatę̃s DrskŽ. Kojų nepatęsiù – skauda Aln. Ale kur tau anas padaris vienas, anas jau kojų nepatę̃sia Švnč. Mainė mainė su cigonais, tai arkliukas negalėj[o] kojų patę̃st pavasarį Grv. Dėlto priraudavom žolės, o kaip purvas, kurgi vaikas patès ratelius, nu tada reikia nešte nešt Rk. Pridė[jo] itokį didžiulį vežimą, ką ledve arklys patę̃sia Grv. Jau nepatę̃sia – tokis rambus arklys Rod. Kumelę ažkabinsi, ale kai nepatę̃s, tai bėruką ažkabinsi Dkk. Jaučias daug patę̃sia, tik jis eina žengsniu Rud. 5. tr. Švnč, Klt pajėgti, įstengti panešti: Pridė[jo] didžiulį maišą, ką itai ledve pàtęsė GrvT111. Rankos nebetikę: patempė kiek – ir nebepatę̃sia Kvr. Užpakalio nepàtęsiu – ką aš darbuisiu Kpč. Tokis jau pilvo nepàtęsia, ėda kap kokis paršas Žln. Nepàtęsia (menkai įgali), o vis negana Žln. 6. tr. sunkiai ką keliant, nešant, dirbant patempti: Sako daktaras, ka pàtęstos gyslos LKT168(Grk). | refl. Alk, Pjv: Kai pasitę̃si nuo pakėlimo, taukės gelbėdavo PnmŽ. 7. tr. LzŽ pakloti, patiesti: Kab rasa pavasario, šilta jau, dienos didelės, an saulelės, tada pàtęsia an rasos [audeklus] LKKII225(Lz). Patę̃sia tą palą, kur aprištas sietas, ir išleidžia an tos palos [bites] Kpč. ^ Per mariom katino uodega patęstà (kibiro pasaitas) Tvr.padriekti: An pečių pakūrentų padedam, an saulės patę̃siam [žolynus] Pls. | refl. Btr, Švnč: Ir palei pievą, ir palei kelią būna pastę̃sę visur – tai patakėliai Dg. Kiaulažolės pastę̃sę tep, lapukai kap rūtų, takažolės dar vadinas Pv. Pas mus šitoj klonis voratinkliais pastę̃sia an pa[ga]dos Pls. Šiandien ryte tep buvo panašu in lietų: buvo pastę̃sę kasos tep nuog saulės Pv. 8. tr. patiesti, paguldyti: Anas teliokas išturėt nemožna, mane kai davė, net pàtęsė Klt.refl. pasislinkti: Pasitę̃sk toliau! Pls. 9. intr. kiek gyventi, pagyventi: Gal dar keletą dienų patęsti Žem. Gal patę̃s iki pavasario NdŽ. Jei nejudyt[ų] vėžio, [ligonis] patę̃st[ų] kelis metus DrskŽ. | refl. NdŽ: Žmogus nori pasitę̃sti i gydais Krš. Ka ramiai, lengviai būtumei, pasitę̃stumei Užv. Ka tik tamsta da pagyventumi, ka tik tamsta da pasitę̃stumi Trk. Reik tą guzą spinduliuoti, pasitę̃su (pabūsiu) ligoninė[je] Rdn. Šnapšelį gėrė, ka būt nagėręs, būt pasitę̃sęs End. 10. tr., intr. kiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikui: Storosiuos ant Naujų Metų atnešti [skolą], ale rast ir ilgiau patę̃s Ms. Yr valgyti, gerti – gal ilgiau patę̃sti [vestuves] Pvn. | refl.: Nepirk to paleto, dar pasitę̃sk Krš. Pasitęskiat košę valgyti, aš įnešu dar pieno Ggr. Visam amžiuo neprisipirksi, tik pasitę̃stumi kiek Krš. 11. tr. išsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupyti: Pašarą patę̃sti NdŽ. | refl.: Į žiemą, kad pasitęs, yr uždarbio ir su obulais Nt. Su tais lašiniukais pasitę̃su Krš. 12. tr. toliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikui: Pàtęsė vaistus, tus pačius geru i geru Rdn. Neklauso, jam patę̃s tą kalėjimą Pj. Atvažiavo asesorius, tujau šimtą rublių į kišenę, ka dar patę̃stų lažą Krt. Mokėjimo laiką patę̃sti NdŽ. 13. tr. End padaryti ilgesnės trukmės: Dievas susimylėjo, patęsė jai gyvenimą, duodamas laiko tau pasitaisyti LzP. Jau daba gyvenu neblogai, jau galėčio, jei jau amžių patę̃s Dievas, ir ilgiau būti da Šv. Jei Dievas patę̃s, leisu [vaiką] mokslą Pvn. Ansai pardalijo ant dviejų dienų [duoną], kad galėtų ilgesniai patęsti sau amžių BsPII20(Varn). | Patę̃sti patę̃su aš tave, bet neišgydysu – skrandžio gedimuo nėr liekarstų Nt. | refl.: Nusiraištys visi atolai, jei ruduo da pasìtęs Vvr. Jei vė[ja]s pasitęs, greit nubrįs visi pašaliai Šts. Darius jei būt paskaidęs savo karauną, karė būt pasitęsusi S.Dauk. | impers.: Gal da tei kiek pasitę̃s i be karo [p]Jrb. 14. tr. praleisti (laiką): Vakarams patęsti mokėsi visokių pasakų Šts. 15. tr. Dkš, Kli kiek ilgiau tęsiamai ištarti: Trumpieji balsiai kartais patęsiami . Anykštėnai kai kalba, daugiau patę̃sia žodį Kvr. Švendubrėnai pàtęsia žodžius DrskŽ. Vindeikių kaime patę̃sdavo kalbėdami Msn. Patę̃sdami labai klega Dbč. Suokdamas dainą, balsą patę̃sk J.
patę̃siamai adv.: Drucminai labai patę̃siamai kalba Rud.
16. refl. plytėti, tįsoti, driektis, eiti: O ta rubežis pasitęs iki Bet-Hoglei ChJoz15,6. 17. refl. šnek. paeiti, pasivilkti: Privargau su bulbom – nepastęsiù Ktk. Boba suvis nepastę̃sia Dglš. Par žemę nepastę̃sia, ė jau keikias . Pastę̃st jau negãli – sėdėtų namuos geriau Antr. Metų daug, nepàstęsi kap maišas Dv. 18. intr. užduoti, sušerti: Kap pàtęsė anas ituo vėzu vienam, tai anas apgriuvo Lz. 19. refl. tr. užgrobti: Radosi Želigovskis, Vilnių pàstęsė Dv. 20. intr. atsiduoti, kvepėti: Eglinis kuodis kap naujas, pàtęsia egle Lz.
◊ apìvarų (kulnų̃) nepatę̃sti sunkiai, vos paeiti, pasivilkti: Jau nepàtęsia apìvarų Alv. Matau, kad kulnų̃ galiu nebepatę̃st Dbk.
kadokùs (siū́lą) patę̃sti pagyventi: Prašykit Dievo: kad tėvas patę̃s kadokùs, tai dar bus geriau Arm. Norėčio dar siū́lą patę̃sti Šts.
\ tęsti; aptęsti; atitęsti; datęsti; įtęsti; ištęsti; paištęsti; nutęsti; patęsti; partęsti; pertęsti; pratęsti; pritęsti; raztęsti; sutęsti; užtęsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • pateşti — PATÉŞTI s.f. v. pacheşti. Trimis de gall, 27.06.2008. Sursa: DLRM …   Dicționar Român

  • patėšti — patė̃šti, pàtešia, pàtėšė intr. 1. Ds patvinkti: Būdavo, greit ir pàtešia [karvė] Pv. 2. pastorėti prieš atsivedant: Ir telyčia patė̃šus, ale tik mažiau už karvę Trgn. tėšti; įtėšti; ištėšti; patėšti; pritėšti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patęsti — patę̃sti vksm. Rei̇̃kia patę̃sti dal̃gio ášmenis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • patęstinis — patęstìnis, ė adj. (2) NdŽ 1. patęsiamas, pailginamas. 2. atidedamas, uždelsiamas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patęsimas — patęsìmas sm. (2) DŽ1 1. NdŽ → patęsti 3. 2. NdŽ → patęsti 9. 3. P → patęsti 10: Bylos patęsìmas NdŽ. 4. NdŽ → patęsti 11 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Sălătrucel River — Geobox River name = Sălătrucel River native name = other name = (sălătruc River), (Păteşti River) other name1 = image size = image caption = country type = Countries state type = region type = district type = Counties city type = Villages country …   Wikipedia

  • patęsdyti — 1. žr. patęsti 1: Pamerkiam kokiam vandenin, patę̃sdom [audeklus] Pls. 2. žr. patęsti 7. ║ refl.: Kmoros (debesys) an dangulio kap riebulai bliūde pastę̃sdo Rod. 3. žr. patęsti 15: Ana patę̃sdo giedodama Rod …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Liste der Orte im Kreis Vâlcea — AB AR AG BC BH BN …   Deutsch Wikipedia

  • Unirea — 1 Original name in latin Unirea Name in other language State code RO Continent/City Europe/Bucharest longitude 47.1606 latitude 24.53078 altitude 375 Population 1469 Date 2013 04 20 2 Original name in latin Unirea Name in other language Unirea,… …   Cities with a population over 1000 database

  • pacheşti — PACHÉŞTI s. pl. v. bretele. Trimis de siveco, 27.10.2008. Sursa: Sinonime  pachéşti s.f. pl. – (Mold.) Bretele pentru pantaloni. – var. pateşti, pateşcă. Rut. pidtjažka (Candrea). Trimis de blaurb, 28.06.2008. Sursa: DER …   Dicționar Român

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”