- patęsti
- patę̃sti, -ia (pàtęsia), pàtęsė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą Šts. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi Dkš. | refl. NdŽ.
2. tr. kiek pasiurbti: Arielkelės – tai kožną dieną pàtęsiu Lz. Kap kada, kap čvertką pàtęsiu, tada kalba geresnė LKKXIII119(Grv). ║ kiek užtraukti, padumti (dūmą): Duok patę̃st savo liulkos Nč.
3. tr. patraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumi: Patę̃sk pakūčion suolą Rod. Pàtęsė pusin kelio, kap svied[ė] tą bačką atgal LzŽ. Anas paėmęs apinastrius patęsęs žeme ežia ir šaukiąs LTR(Ds).
4. tr. LzŽ, Km, Dglš, Mrk, Mrc, Rod pajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumi: Nupirko batelius, vaikas dar nepatę̃s DrskŽ. Kojų nepatęsiù – skauda Aln. Ale kur tau anas padaris vienas, anas jau kojų nepatę̃sia Švnč. Mainė mainė su cigonais, tai arkliukas negalėj[o] kojų patę̃st pavasarį Grv. Dėlto priraudavom žolės, o kaip purvas, kurgi vaikas patès ratelius, nu tada reikia nešte nešt Rk. Pridė[jo] itokį didžiulį vežimą, ką ledve arklys patę̃sia Grv. Jau nepatę̃sia – tokis rambus arklys Rod. Kumelę ažkabinsi, ale kai nepatę̃s, tai bėruką ažkabinsi Dkk. Jaučias daug patę̃sia, tik jis eina žengsniu Rud.
5. tr. Švnč, Klt pajėgti, įstengti panešti: Pridė[jo] didžiulį maišą, ką itai ledve pàtęsė GrvT111. Rankos nebetikę: patempė kiek – ir nebepatę̃sia Kvr. Užpakalio nepàtęsiu – ką aš darbuisiu Kpč. Tokis jau pilvo nepàtęsia, ėda kap kokis paršas Žln. Nepàtęsia (menkai įgali), o vis negana Žln.
6. tr. sunkiai ką keliant, nešant, dirbant patempti: Sako daktaras, ka pàtęstos gyslos LKT168(Grk). | refl. Alk, Pjv: Kai pasitę̃si nuo pakėlimo, taukės gelbėdavo PnmŽ.
7. tr. LzŽ pakloti, patiesti: Kab rasa pavasario, šilta jau, dienos didelės, an saulelės, tada pàtęsia an rasos [audeklus] LKKII225(Lz). Patę̃sia tą palą, kur aprištas sietas, ir išleidžia an tos palos [bites] Kpč. ^ Per mariom katino uodega patęstà (kibiro pasaitas) Tvr. ║ padriekti: An pečių pakūrentų padedam, an saulės patę̃siam [žolynus] Pls. | refl. Btr, Švnč: Ir palei pievą, ir palei kelią būna pastę̃sę visur – tai patakėliai Dg. Kiaulažolės pastę̃sę tep, lapukai kap rūtų, takažolės dar vadinas Pv. Pas mus šitoj klonis voratinkliais pastę̃sia an pa[ga]dos Pls. Šiandien ryte tep buvo panašu in lietų: buvo pastę̃sę kasos tep nuog saulės Pv.
8. tr. patiesti, paguldyti: Anas teliokas išturėt nemožna, mane kai davė, net pàtęsė Klt. ║ refl. pasislinkti: Pasitę̃sk toliau! Pls.
9. intr. kiek gyventi, pagyventi: Gal dar keletą dienų patęsti Žem. Gal patę̃s iki pavasario NdŽ. Jei nejudyt[ų] vėžio, [ligonis] patę̃st[ų] kelis metus DrskŽ. | refl. NdŽ: Žmogus nori pasitę̃sti i gydais Krš. Ka ramiai, lengviai būtumei, pasitę̃stumei Užv. Ka tik tamsta da pagyventumi, ka tik tamsta da pasitę̃stumi Trk. Reik tą guzą spinduliuoti, pasitę̃su (pabūsiu) ligoninė[je] Rdn. Šnapšelį gėrė, ka būt nagėręs, būt pasitę̃sęs End.
10. tr., intr. kiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikui: Storosiuos ant Naujų Metų atnešti [skolą], ale rast ir ilgiau patę̃s Ms. Yr valgyti, gerti – gal ilgiau patę̃sti [vestuves] Pvn. | refl.: Nepirk to paleto, dar pasitę̃sk Krš. Pasitęskiat košę valgyti, aš įnešu dar pieno Ggr. Visam amžiuo neprisipirksi, tik pasitę̃stumi kiek Krš.
11. tr. išsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupyti: Pašarą patę̃sti NdŽ. | refl.: Į žiemą, kad pasitęs, yr uždarbio ir su obulais Nt. Su tais lašiniukais pasitę̃su Krš.
12. tr. toliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikui: Pàtęsė vaistus, tus pačius geru i geru Rdn. Neklauso, jam patę̃s tą kalėjimą Pj. Atvažiavo asesorius, tujau šimtą rublių į kišenę, ka dar patę̃stų lažą Krt. Mokėjimo laiką patę̃sti NdŽ.
13. tr. End padaryti ilgesnės trukmės: Dievas susimylėjo, patęsė jai gyvenimą, duodamas laiko tau pasitaisyti LzP. Jau daba gyvenu neblogai, jau galėčio, jei jau amžių patę̃s Dievas, ir ilgiau būti da Šv. Jei Dievas patę̃s, leisu [vaiką] mokslą Pvn. Ansai pardalijo ant dviejų dienų [duoną], kad galėtų ilgesniai patęsti sau amžių BsPII20(Varn). | Patę̃sti patę̃su aš tave, bet neišgydysu – skrandžio gedimuo nėr liekarstų Nt. | refl.: Nusiraištys visi atolai, jei ruduo da pasìtęs Vvr. Jei vė[ja]s pasitęs, greit nubrįs visi pašaliai Šts. Darius jei būt paskaidęs savo karauną, karė būt pasitęsusi S.Dauk. | impers.: Gal da tei kiek pasitę̃s i be karo [p]Jrb.
14. tr. praleisti (laiką): Vakarams patęsti mokėsi visokių pasakų Šts.
15. tr. Dkš, Kli kiek ilgiau tęsiamai ištarti: Trumpieji balsiai kartais patęsiami rš. Anykštėnai kai kalba, daugiau patę̃sia žodį Kvr. Švendubrėnai pàtęsia žodžius DrskŽ. Vindeikių kaime patę̃sdavo kalbėdami Msn. Patę̃sdami labai klega Dbč. Suokdamas dainą, balsą patę̃sk J.
patę̃siamai adv.: Drucminai labai patę̃siamai kalba Rud.16. refl. plytėti, tįsoti, driektis, eiti: O ta rubežis pasitęs iki Bet-Hoglei ChJoz15,6. 17. refl. šnek. paeiti, pasivilkti: Privargau su bulbom – nepastęsiù Ktk. Boba suvis nepastę̃sia Dglš. Par žemę nepastę̃sia, ė jau keikias Rš. Pastę̃st jau negãli – sėdėtų namuos geriau Antr. Metų daug, nepàstęsi kap maišas Dv. 18. intr. užduoti, sušerti: Kap pàtęsė anas ituo vėzu vienam, tai anas apgriuvo Lz. 19. refl. tr. užgrobti: Radosi Želigovskis, Vilnių pàstęsė Dv. 20. intr. atsiduoti, kvepėti: Eglinis kuodis kap naujas, pàtęsia egle Lz.◊ apìvarų (kulnų̃) nepatę̃sti sunkiai, vos paeiti, pasivilkti: Jau nepàtęsia apìvarų Alv. Matau, kad kulnų̃ galiu nebepatę̃st Dbk.kadokùs (siū́lą) patę̃sti pagyventi: Prašykit Dievo: kad tėvas patę̃s kadokùs, tai dar bus geriau Arm. Norėčio dar siū́lą patę̃sti Šts.\ tęsti; aptęsti; atitęsti; datęsti; įtęsti; ištęsti; paištęsti; nutęsti; patęsti; partęsti; pertęsti; pratęsti; pritęsti; raztęsti; sutęsti; užtęsti
Dictionary of the Lithuanian Language.